- papriešinti
- papríešinti 1. intr. paprieštarauti, nesutikti, nepaklusti: Aš jam kai kada papríešinu, tai jis pyksta baisiausiai Lkč. Oo, jei jam kiek papríešysi, jau neškis (bėk)! Lp. Kas man papríešys [, kad] neprauda! Ūd. | Nurodymai esti beveik nepapriešinami (nenuginčijami) rš. | refl.: Pragaras laukia tavęs, nes drįsti Dievui pasipriešinti! V.Krėv. Taigi vaikas galėtų pasipriešinti tėvui su motina Blv. Pasiprýšinos darbams (nesutiko eiti į darbą) – nebėr karvei ganiavos, pašaro Jdr. Bausk jį (jautį), kad klausyt nenorės ir tau pasipríešys K.Donel. 2. refl. veikti prieš, kovoti: Pasipriešinti engėjams žmones pastūmėjo vienas šiurpus įvykis rš. 3. tr. Sn sugrąžinti, atsukti atgal (gyvulį): Kumelukas būt pabėgęs, bet jį papríešino Šn. Papríešyk, tėvuli, tą kumelaitę Plv. Lėk, Jonuk, papríešyk ėrukus: ana eína jau in miežius! Pns. Aš vijau kurapką, jis papriešino, ir sugavom Grš. \ priešinti; atsipriešinti; įpriešinti; papriešinti; supriešinti; užpriešinti
Dictionary of the Lithuanian Language.